Dievas Karalius ir Šventoji Trejybė
Tikime, kad Dievas yra Amžinasis Karalius. Jis yra beribė, nesikeičianti Dvasia, tobulai šventas, išmintingas, geras, teisingas, galingas ir mylintis. Visoje amžinybėje Jis yra Vienintelis, Gyvas ir Tikras Dievas, vienas trijuose asmenyse, turinčiuose vienodą valdžią ir šlovę – Tėvas, Sūnus, ir Šventoji Dvasia.
Dievas Karalius: Kūrėjas ir visko Valdovas
Tikime, kad Dievo Karalystė yra amžina. Dievas, sėdėdamas savo soste, per savo Sūnų, amžinąjį Žodį, sukūrė, išlaiko ir valdo dangiškąsias sritis, angelų kariuomenes, visatą, žemę, kiekvieną gyvą kūrinį ir žmoniją. Dievas viską sukūrė labai gerai.
Priešinga karalystė: šėtonas ir demonai
Tikime, kad šėtonas, kuris iš pradžių buvo galingas, geras angelas, sukilo prieš Dievą ir pasiėmė su savimi dalį angelų. Jis buvo išvarytas iš Dievo akivaizdos ir, kėsindamasis į Jo valdžią, žemėje įkūrė priešingą tamsos bei blogio karalystę.
Gal 1:3-5; Gal 4:8-9; Kol 1:13-14; Kol 1:15-16; Kol 1:16-17; 1 Kor 8:4; 1 Kor 8:6; 1 Kor 15:22; 2 Kor 3:17-18; 2 Kor 11:14; Ef 2:1-2; Ef 3:14-21; Ef 6:12; Mk 3:22-26; 1 Jn 4:8; 1 Jn 5:19; Pr 1:1; Pr 1:26-27; Pr 1:31; Pr 3:1; Pr 3:8; Rom 1:20; Rom 1:21; Rom 2:5; Rom 2:12; Rom 5:12; Rom 5:16; Rom 8:20-23; Jn 1:1-3; Jn 1:14; Jn 1:18; Jn 4:24; Jn 5:14; Jn 8:44; Jn 10:30; Jn 14:9; Jn 14:16-17; Jn 14:26; Jn 15:26; Ps 22:29; Ps 31:20; Ps 33:5; Ps 42:3; Ps 45:7; Ps 47:9; Ps 51:7; Ps 63:3; Ps 84:3; Ps 89:12; Ps 89:15; Ps 93:1-2; Ps 95:3-5; Ps 96:4-6; Ps 103:19; Ps 103:20-21; Ps 103:22; Ps 104:5; Ps 104:24-29; Ps 145:13; Ps 147:5; Ez 18:4; Hbr 1:1-2; Hbr 1:3; Hbr 9:27; Įst 33:27; Iz 6:3; Iz 28:29;Iz 30:18; Iz 43:12b-13; Iz 43:15; Iz 45:5; Job 11:7-9; Jok 1:17; Mt 5:48; Mt 28:19-20; 1 Pt 1:15-16; Pat 2:6; Iš 15:6; Iš 33:19; Jer 10:10; Apr 1:4; Apr 5:13; Apr 12:7-9.
Karalystė kūrinijoje, nuopuolis ir pirmosios nuodėmės doktrina
Tikime, kad Dievas sukūrė žmogų, vyrą ir moterį, pagal savo atvaizdą ir pavidalą, kad jis bendrautų su Dievu ir valdytų žemę. Šėtono sugundyti mūsų pirmieji protėviai prarado malonę ir per tai į žemę atėjo nuodėmė, ligos ir mirties nuosprendis. Per nuodėmę šėtonas ir jo demonai įgijo priėjimą prie geros Dievo kūrinijos. Dabar kūrinija patiria pirmosios Adomo nuodėmės pasekmes. Žmonės gimsta nuodėmėje, pasmerkti Dievo ištartam mirties nuosprendžiui ir yra šėtono tamsos karalystės belaisviai.
Dievo apvaizda, Karalystės įstatymas ir Sandoros
Tikime, kad Dievas nenustojo valdyti žemės, bet ir toliau Savo apvaizdos dėka ją išlaiko. Kad atpirktų žmoniją, Dievas sudarė sandorą, per kurią nuodėmingiems žmonėms apreiškė Savo malonę. Sudarydamas sandorą su Abraomu Dievas įsipareigojo Savo tautai Izraeliui ir pažadėjo išlaisvinti juos iš nuodėmės bei šėtono nelaisvės ir per juos palaiminti visas tautas.
Tikime, kad būdamas Karalius Dievas galingais veiksmais išlaisvino Savo tautą iš Egipto vergijos ir per Mozę sudarė sandorą, kurioje apreiškė Savo tobulą valią bei mūsų pareigą ją vykdyti. Įstatymo tikslas yra nukreipti mūsų puolusią giminę teisinga kryptimi ir padėti suvokti mūsų moralinę atsakomybę. Dievo Dvasios darbo dėka, Įstatymas apkaltina mus dėl mūsų nuodėmių, apreiškia teisingą Dievo teismą mūsų atžvilgiu ir atveda pas Kristų, kuris vienintelis gali išgelbėti.
Tikime, kad Izraelio tautai atsisakius Dievo kaip savo Karaliaus valdžios, Dievas įsteigė Izraelyje monarchiją ir sudarė su Dovydu besąlygišką sandorą, pažadėdamas, kad jo palikuonis kaip Mesijas visiems laikams atstatys Dievo karalystės valdymą Jo tautoje.
Kristus: Tarpininkas ir Amžinas Karalius
Tikime, kad atėjus laikui Dievas pagerbė savo Sandoras, sudarytas su Izraeliu, ir savo pranašiškus išgelbėjimo pažadus, atsiųsdamas į pasaulį savo viengimį Sūnų Jėzų.
Pradėtas Šventąja Dvasia ir gimęs iš Mergelės Marijos, būdamas tikras Dievas ir tikras žmogus viename asmenyje, Jis įkūnija Dievo mums numatytą žmogaus prigimtį.
Jėzus buvo pateptas būti Dievo Mesiju ir įgalintas Šventąja Dvasia, Jis viešai paskelbė Dievo karalystės valdymą žemėje, nugalėjo šėtono valdžią, atsispirdamas gundymui, skelbė gerąją išgelbėjimo naujieną, gydė ligonius, išvarinėjo demonus ir prikėlinėjo numirusius.
Surinkęs savo mokinius, Jis iš Dievo žmonių įsteigė savo bažnyčią ir paskyrė ją būti savo karalystės įtvirtinimo įrankiu.
Po mirties už pasaulio nuodėmes Jėzus trečią dieną buvo prikeltas iš mirusiųjų, taip išpildydamas Abraomui duotą palaiminimo pažadą.
Savo nenuodėmingo, tobulo gyvenimo metu Jėzus patenkino visus įstatymo reikalavimus ir savo išperkančia mirtimi ant kryžiaus prisiėmė Dievo teismą nuodėmei, kurį turėjome patirti mes kaip įstatymo laužytojai.
Savo mirtimi ant kryžiaus Jis taip pat nuginklavo visas demoniškas jėgas.
Su Dovydu sudaryta Sandora buvo išpildyta per Jėzaus gimimą iš Dovydo giminės, per Jo kaip Mesijo tarnavimą, šlovingą prisikėlimą iš mirusiųjų, užžengimą į dangų ir dabartinį viešpatavimą Tėvo dešinėje.
Būdamas Dievo Sūnus ir Dovydo palikuonis, Jis yra amžinasis Mesijas – Karalius, iš kartos į kartą plečiantis Dievo viešpatavimą visoje žemėje.
Ps 24:1; Ps 25:8-10; Ps 89:35-38; Ps 96:10; Iz 9:5-6; Iz 11:1-5; Iz 40:22; Hbr 1:3; Rom 1:2-4; Rom 2:1-11; Rom 4:3-5; Rom 4:16; Rom 4:20-25; Rom 5:19; Rom 7:7; Rom 7:13; Rom 8:3-4; Rom 8:12-14; Rom 9:4; Ef 2:12; Pr 12:2-3; Pr 15:4-6; Pr 17:3-8; Gal 3:6-9; Gal 3:13-14; Gal 3:19; Gal 3:21-22; Gal 3:23-25; Gal 4:4; Iš 15:3-18; Iš 19:3-6; Iš 24:3-4; Iš 24:7; Įst 5:1-3; Įst 30:15-18; Jn 1:14; Jn 1:17-18; Jn 15:26; Jn 16:8-11; 2 Kor 3:14-17; Fil 2:5-7; Fil 3:8-9; 1 Sam 8:6-8; 1 Sam 8:21-22; 1 Sam 9:15-16; 1 Sam 10:1a; 1 Sam 10:24; 2 Sam 7:11b-16; Jer 23:5-6; Ez 34:23; Mk 1:15; Lk 1:30-35.
Šventosios Dvasios tarnavimas
Tikime, kad Sekminių dieną ant Bažnyčios buvo galingai išlieta Šventoji Dvasia. Tuo metu tikintieji buvo pakrikštyti į Kristaus kūną ir jiems buvo išdalytos Dvasios dovanos. Šventoji Dvasia suteikia nuolat mumyse pasiliekantį Dievo buvimą dvasiniam garbinimui, asmeniniam pašventinimui, Bažnyčios statydinimui, tarnavimui dovanomis ir šėtono karalystės išstūmimui per pasaulio evangelizavimą, t.y. skelbiant Jėzaus žodį bei darant Jėzaus darbus.
1 Kor 4:20; 1 Kor 12:4-7; 1 Kor 12:13; 1 Kor 14:12; 1 Kor 14:26; 1 Kor 15:3-5; 1 Kor 15:22; 1 Kor 15:24-26; Kol 2:13-15; 2 Kor 5:21; 1 Pt 2:22; 1 Pt 2:24; Rom 1:1-4; Rom 1:18; Rom 1:32; Rom 2:12; Rom 5:18-19; Rom 8:3-4; Rom 8:29; Rom 12:1; Rom 12:4-6; Rom 15:18-19; Lk 1:68-72; Lk 2:10-11; Lk 3:21-22; Lk 4:1-13; Lk 4:16-21; Lk 4:40; Lk 4:41; Lk 4:43; Lk 7:14-17; Lk 9:1-2; Lk 10:1-17; Lk 11:20; Lk 17:20-21; Mk 1:14-15; Mk 1:16-17; Mk 3:13-15; Mk 8:31; Mt 1:1; Mt 9:27; Mt 16:18; Jn 1:29; Jn 3:8b; Jn 4:9-10; Jn 6:51; Jn 14:16-17; Gal 3:13-14; Apd 1:8; Apd 2:1-4; Apd 2:24-28; Apd 2:29-36; Apd 3:14-15; Hbr 1:1-3; Hbr 4:15; 2 Tes 1:6-10; Ef 1:19-23; Ef 5:18-20; Ef 6:10-20; Apr 5:5; 1 Jn 14:12-13.
Tikime, kad Šventoji Dvasia gyvena kiekviename tikinčiajame į Jėzų Kristų ir kad Ji yra nuolat mumyse esanti Padėjėja, Mokytoja ir Vadovė. Mes tikime Šventosios Dvasios pripildymu bei įgalinimu ir tai dažnai yra sąmoningai patiriama. Mes tikime dabartiniu Dvasios tarnavimu ir visų biblinių Dvasios dovanų veikimu. Mes praktikuojame rankų uždėjimą Dvasios įgalinimui, išgydymui ir žmonių, kuriuos Dievas paskyrė vadovauti ir tarnauti Bažnyčiai, pripažinimui bei įgalinimui.
Šventojo Rašto pakankamumas
Tikime, kad Šventoji Dvasia įkvėpė žmones, Šventojo Rašto autorius, todėl Biblijos pirminiuose rankraščiuose nėra nė vienos klaidos. Mes pripažįstame šešiasdešimt šešias Senojo ir Naujojo Testamento knygas kaip aukščiausią ir absoliutų autoritetą, vienintelį patikimą tikėjimo ir veiklos vadovą.
Evangelijos valdžia tamsos karalystei
Tikime, kad visas pasaulis yra šėtono valdžioje ir kad visi žmonės iš prigimties ir savo pasirinkimu yra nusidėjėliai. Todėl visi žmonės patenka į teisingą Dievo teismą. Skelbiant Gerąją Naujieną apie Jėzų ir Dievo Karalystę bei veikiant Šventajai Dvasiai, Dievas dvasiškai atgimdo, išteisina, įsūnija ir pašventina per Jėzų Šventąja Dvasia visus, kurie atgailauja dėl savo nuodėmių ir įtiki į Jėzų Kristų kaip Viešpatį ir Gelbėtoją. Per tai jie išvaduojami iš šėtono valdžios ir pereina į Dievo karalystės valdžią.
Rom 1:18; Rom 1:21-23; Rom 1:32; Rom 2:5; Rom 5:1-2; Rom 5:9; Rom 8:9-10; Rom 8:14; Rom 8:15; Rom 10:9; Jn 3:5-8; Jn 3:34; Jn 10:35; Jn 14:26; Jn 16:7-11; Jn 16:13-15; Lk 1:38; Lk 4:5-7; Lk 6:18b-19; Lk 24:44; Lk 24:49; Apd 2:15-17; Apd 2:38; Apd 4:31; Apd 8:12; Apd 8:14-17; Apd 8:18-19; Apd 13:1-3; Apd 19:1-2; Apd 19:6; Apd 28:31; 1 Kor 2:4-5; 1 Kor 2:12-13; 1 Kor 12:7-11; 1 Kor 14:1; 1 Kor 14:5; 1 Kor 15:22; 2 Kor 4:7; 2 Kor 5:10; 2 Kor 6:4-7; Jl 3:1-2; 1 Tes 2:13; 1Tes 5:19-21; Mk 1:14-15; Mk 1:41; Mk 16:18; 1 Tim 4:14; 2 Tim 1:6; 2 Tim 3:16-17; 1 Pt 1:1-2; 1 Pt 1:23; 2 Pt 1:20-21; 2 Pt 3:15-16; Ps 19:8-10; Ps 119:30; Ps 119:43; Ps 119:89; Mt 5:17-18; Mt 7:21; Mt 7:24; Mt 24:35; Apr 22:6; Apr 22:18-19; Iz 40:8; Jok 1:22-25; 1 Jn 4:13-15; 1 Jn 5:19; Ef 2:1-3; Ef 5:5; Ef 5:6; Ef 5:25; Gal 4:6; Hbr 13:12; Kol 1:13-14; Fil 3:20.
Bažnyčia – Karalystės įrankis
Tikime viena, šventa, visuotine Bažnyčia. Visi, atsivertę nuo savo nuodėmių ir išpažįstantys Jėzų Viešpačiu ir Gelbėtoju, yra atgimdyti Šventąja Dvasia ir sudaro gyvą Kristaus Kūną. Jėzus yra to Kūno galva, o mes visi esame Jo nariai.
Krikštas ir Viešpaties Vakarienė
Tikime, kad Jėzus Kristus paliko Bažnyčiai du sakramentus: vandens krikštą ir Viešpaties Vakarienę. Abu šie sakramentai prieinami visiems tikintiesiems.
Dievo Karalystė ir paskutinis teismas
Tikime, kad Dievo karalystė atėjo per mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnavimą, kad ji toliau žengia Šventajai Dvasiai tarnaujant per Bažnyčią, ir bus užbaigta šlovingu, matomu ir pergalingu Kristaus atėjimu – Jo kaip Karaliaus grįžimu į žemę.
Kristus, grįžęs valdyti, galutinai nugalės šėtoną ir visus jam prielankius bei sugriaus visus jo darbus, prikels mirusiuosius, įvykdys paskutinį teismą ir suteiks amžiną palaiminimą teisiesiems bei amžiną sąmoningą bausmę nusidėjėliams.
Galiausiai, Dievas bus visa visame ir Jo karalystė, Jo valdžia ir viešpatavimas bus išbaigtas naujo dangaus ir naujos žemės sukūrimu Jo galinga jėga. Ten gyvens teisumas ir ten Jis bus garbinamas per amžius.
Jn 5:28-30; Jn 15:26-27; Jn 17:20-21; Ef 1:22; Ef 2:18-19; Ef 4:3-6; Ef 5:23; 1 Kor 1:2; 1 Kor 3:16-17; 1 Kor 10:14-17; 1 Kor 12:27; 1 Kor 15:23-25; 1 Kor 15:24-28; 1 Kor 15:51-52; Mt 4:23; Mt 6:10; Mt 10:7-8; Mt 12:28; Mk 13:11; Mt 16:17-18; Mt 24:14; Mt 25:31-46; Mt 28:18-20; 1 Pt 2:9-10; 2 Pt 3:13; Tit 3:4-7; Rom 12:4-5; Rom 14:17-18; Dan 7:13-14; Mk 13:26; Apd 1:9-11; 2 Tes 2:8; Apr 7:9-12; Apr 19:11-16; Apr 20:10; Apr 20:11-15; Apr 21:5; Apr 21:27; 1 Tim 1:17; 1 Tim 6:13-16.